Redaguoti Donelaiti: Kristijono Donelaičio "Metų" redagavimas ir jo sociokultūrinis kontekstas

Kristijono Donelaičio (1714-1780) poema Metai (1765- 1775) sutartinai pripažįstama kaip vienas geriausių, garsiausių ir svarbiausių lietuvių nacionalinio literatūros kanono kūrinių, ji yra visuotinai gavusi nacionalinės literatūros pradininko poetinio šedevro statusą. Parašyta metro toniniu hegzametru, žemuoju stiliumi, šnekamajai artima kalba, poema vaizdavo tikrovei itin artimą XVIII a. Prūsų Lietuvos lietuvių valstiečių baudžiauninkų kasdienį gyvenimą keturiais metų laikais, nustatytą dieviškosios tvarkos. Nėra žinoma, ar autorius bandė savo kūrinį paskelbti, ar bent jau turėjo kokių nors intencijų. Tačiau iki mūsų dienų išlikę dviejų poemos dalių autografai (švarraščiai) rodo, su kokia precizika Donelaitis dirbo prie teksto ir rankraščio. Šalia šių poemos apibūdinimų reikia pridurti dar ir tai, kad Metai yra ir vienas daugiausia leidimų sulaukęs lietuvių literatūros kūrinys ir kad tai vienas intensyviausiai redaguotų kūrinių lietuvių literatūros istorijoje. Praktiškai kiekvienai tyrinėtojų ir skaitytojų kartai dėl sociopolitinių kultūrinio konteksto pokyčių iškildavo poreikis savam ar naujam Metų leidimui; ypač tai matyti XX a. Istoriniai laikotarpiai, jų sociokultūrinis kontekstas dažnai nulemdavo šio nacionaliniu mastu išskirtinio literatūros kūrinio redagavimo ar netgi leidybos tendencijas. Per 200 metų poemos leidimo ir redagavimo istoriją ryškiai matyti leidimo tikslų ir pagrindinių redagavimo principų pokyčiai. Atsižvelgiant į simbolinę Donelaičio Metų svarbą visai lietuvių nacionalinei kultūrai, per jo leidybos ir redagavimo istoriją gana neblogai išryškėja ir bendrosios nacionalinės klasikos redagavimo ir pateikimo skaitytojams strategijos, apskritai bendraisiais bruožais būdingos lietuvių literatūrai